Puikiai suvokiame tai, kad konkurencija prekybos nišoje yra tikrai labai labai didelė. Tad, gebėti tiek į ją įsilieti, tiek ir joje išlikti yra tikrai labai sunkus darbas, kuris reikalauja itin daug pastangų. Būtina suprasti tai, kad itin didelę reikšmę čia gali turėti ne kas kita, kaip tik pradinis pasiruošimas ir žinoma, gebėjimas įveikti net pačias sudėtingiausias situacijas. Drąsiai galima teigti, kad krovinių ekspedijavimas ir šioje nišoje vykdoma veikla čia taip pat nėra išimtis. Puikiai suvokiame tai, kad čia gali būti vykdomos pačios įvairiausios veiklos. O tai yra: sandėliavimas, NVS logistika, paslaugos kurias teikia muitinės tarpininkai ir pan. Kiekvienas iš mūsų gerai žinome, kad logistikos srityje paslaugų spektras šiandien yra kaip niekada platus. Tačiau, kiekviena iš jų yra labai reikšminga tam, kad prekės ar bet kokios kitos žaliavos galėtų mus pasiekti kaip tik galima greičiau. Puikiai suvokiame tai, kad gamyba Lietuvoje taip pat vyksta labai sparčiu tempu. Čia yra naudojamos ir pačios naujausios technologijos ir kiti moksliniai atradimai bei praktikos. Tačiau, gerai žinome, kad visko pasigaminti savo šalyje mes tikrai negalime. Nors šiltnamio pagalba gali būti auginamos vienos kitos daržovės, vaisiai ar uogos, tačiau, tokio produkto, kaip bananas, mangas ar bet kokie kiti egzotiniai vaisiai, mes vargu ar užaugintume masinei prekybai. Dėl šios priežasties, būtinas eksportas iš kitų šalių.
Prekės pasirinkimo dilema
Tačiau, turime žinoti ir tai, kad Lietuvoje pagaminti produktai ir žaliavos taip pat vyksta į pačius tolimiausius pasaulio kampelius. Tarkime, Žemaitijos laukuose užauginti grūdai laivais išplaukia į Azijos šalis. Žinoma, šiuo klausimu nuolat verda pačios įvairiausios diskusijos. Tarkime, kodėl parduodame savo šalyje užaugintą produkciją kitiems, o patys ją perkame? Be jokios abejonės, pačiu pagrindiniu aspektu čia tampa ne kas kitas, kaip tik kaina. Tačiau, gerai žinome, kad ne visuomet ji gali atspindėti ir pageidaujamą kokybę. Tarkime, ką jūs manote apie lenkišką pieną, kurį atidarius galima laikyti 1 – 2 savaites ir net ilgiau, o jo kvapas ar skonis nesikeičia. Gerai žinome, kad tuomet atsakymas yra aiškus. Tai yra ne pienas, tačiau tik jo analogas. Paprastai, natūralus pienas sugenda per 1 – 2 dienas, todėl, kad vyksta itin spartus rūgimo procesas. Tad, pagalvokime ką perkame mes.